www.vmvt.lt, 2013-12-19

Tradicinis šv. Kūčių stalas neįsivaizduojamas be silkių ir kitų žuvų. Kuo vertinga silkė? Ir kaip ją išsirinkti savo stalui? Vertingi ir praktiški specialistų patarimai, kurie pravers kiekvienai šeimininkei.   

Silkė ir žuvies yra labai vertingi maisto produktai, kuriuose daug gyvybiškai svarbių medžiagų – A, D, E ir B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, magnio, mikroelementų – jodo, cinko, seleno.

Cinkas ir selenas, vitaminai A ir E stiprina organizmo imuninę sistemą, fosforas gerina nervų sistemą. Žuvis turi daug gerų polinesočiųjų riebalų, kitaip – omega 3 riebalų rūgščių. Jos labai svarbios širdies ir kraujagyslių sistemai, imunitetui. Šių riebalų mūsų organizmas pats pasigaminti negali, todėl ir rekomenduojama valgyti daugiau žuvies. Daugiausia omega 3 riebiųjų rūgščių yra lašišose, silkėse, tunuose, jūros gėrybėse šių riebiųjų rūgščių kiekiai yra gerokai mažesni.

Apie žuvų ir silkių pasirinkimą šventėms pataria Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Mantas Staškevičius.

Kokios silkės gaminamos mūsų šalyje ir ką reikia žinoti renkantis šiuos produktus?

Lietuvoje veikia 52 žuvų perdirbimo įmonės, pusėje jų gaminama ir silkių produkcija. Beveik visa silkių gaminiams naudojama žaliava yra Atlanto silkės, įvežtos iš Norvegijos ir Islandijos. Silkės mūsų šalyje parduodamos sūdytos, rūkytos ir įvairių kulinarinių gaminių pavidalu.

Kokybiškos sūdytos silkės yra specifinio malonaus kvapo, spalva nepatamsėjusi, jos nepageltę (stipriai sūdytų paviršius gali būti nežymiai patamsėjęs su gelsvu atspalviu paviršiuje ir pjūvio vietose). Stipriau sūdytų silkių raumenys kieti, o silpniau sūdytų – minkštesni, tačiau turi būti standūs, nesuglebę. Sūdyta silkė nesterilizuojama, jeigu tai nėra konservai. Užpilta sūrimu ar marinatu, ji tinka vartoti pakankamai ilgai, be to, vartojimo trukmei prailginti gali būti naudojami ir konservantai. Dūmo skonio sūdytos silkės nuo tradicinių skiriasi tuo, kad jų gamybai naudojamos kvapiosios medžiagos, suteikiančios produktui dūmų aromatą (šiuo atveju silkės nėra rūkomos).

Silkės būna šaltai ar karštai rūkytos. Kokybiškos šaltai rūkytos silkės būna aukso spalvos, jų paviršius švarus, sausas. Raumenys pilkai gelsvos spalvos, kieti, pjūvyje lengvai trupantys. Kvapas malonus, būdingas rūkytiems gaminiams. Karštai rūkytų silkių paviršius būna nuo šviesiai auksinės iki rudos spalvos, konsistencija švelni, gali būti sausoka, trupanti.

Ne visai šviežių ar pradedančių gesti silkių paviršius gali būti pasidengęs pilku, gelsvu apnašu, oda lengvai plyšti. Raumenys būna suglebę, neskrostų – dažnai suplyšę pilvai. Rūkytų silkių gedimo procesą rodo drėgnas, lipnus paviršius, suglebę raumenys, blankus, pilkšvas atspalvis, mėsa būna apkartusi, nemalonaus kvapo.

Ką pirkti – silkės gaminius su įvairiais garnyrais, ar natūralią, neišdorotą silkę?

Vartotojai renkasi ir perka pagal skonį, turimą laiką ir kainą. Skubantys ir užsiėmę dažniau perka gatavus produktus, kurių nereikia papildomai ruošti. Mėgstantys gaminti dažniau renkasi neišdarinėtas silkes, kurias gali pasigaminti pagal savo skonį. Be to, reikėtų žinoti, kad paruoštų vartoti silkių sudėtyje be druskos, kitų konservantų, pridedama įvairių prieskonių ir priedų, kurie suteikia gaminiui būdingą skonį ir kvapą. Sūdytai, neišdorotai silkei išsaugoti gali būti naudojami tik konservantai, daugiau jokių maisto priedų į ją negali būti dedama.

Per kiek laiko reikia suvartoti parsineštas namo silkes?

Silkes laikyti reikia pagal gamintojų nurodytus tinkamumo vartoti terminus ir laikymo sąlygas. Jei parsineštos silkės būna sufasuotos pakuotėse, tai atidarius pakuotes, rekomenduojama produktus suvartoti kaip galima greičiau. Jei dalis sūrymo išteka, neapsemtų žuvų riebalai greitai oksiduojasi, gali pakisti spalva (tapti geltona ar rusva, panašia į rūdžių spalvą), kvapas ir skonis.