2014-01-13

Mitybos specialistai rekomenduoja jūrinės žuvies valgyti bent 2 kartus per savaitę, tačiau lietuviai klausyti rekomendacijų neskuba. Tyrimas rodo, kad tiek žuvies suvalgo vos 10 proc. tautiečių.

Nors Lietuva yra jūrinė valstybė, o silkės patiekalai užėmę tvirtas pozicijas tradicinėje lietuvių virtuvėje, tačiau tyrimai rodo, kad žuvis ant mūsų stalo šiandien yra kone retenybė. SIC (UAB „Socialinių tyrimų centras“) atliktas reprezentatyvus gyventojų įpročių ir elgsenos tyrimas parodė, kad tiek žuvies, kiek rekomenduoja mitybos ir sveikatos specialistai – 2-3 kartus per savaitę – valgo tik 10 proc. gyventojų. 20 proc. gyventojų jos valgo vieną kartą per savaitę, 23 proc. – vieną kartą per mėnesį. 9 proc. lietuvių žuvies valgo vos vieną kelis kartus per metus, o 6 proc. jos iš viso nevalgo.

Tyrimas parodė, kad žuvį dažniau valgo vyresnio amžiaus žmonės, turintieji aukštąjį išsilavinimą, aukštesnes pareigas užimantys Lietuvos gyventojai, taip pat gaunantieji aukštesnes pajamas.

Įdomu tai, kad net 30 proc. respondentų mano, jog jūrinę žuvį savo savybėmis gali atstoti žuvies konservai, 18 proc. mano, kad mėsa, paukštiena ir žvėriena, 12 proc. mano, kad krabų lazdelės.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. Rimantas Stukas pastebi, kad lietuviai vis dar neįvertina žuvies privalumų ir mieliau nei žuvį renkasi mėsą, kurioje yra kur kas daugiau sočiųjų riebalų.

„Žuvis yra baltymų ir nepakeičiamų polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 šaltinis. Žmogaus organizmui omega-3 yra labai svarbios, tačiau pats organizmas jų pasigaminti negali, todėl jas svarbu gauti su maistu. Omega-3 yra tik jūrinėje žuvyje – ne žuvies konservuose ir ne krabų lazdelėse“, – sako prof. R. Stukas.

Pasak profesoriaus, svarbiausi omega-3 šaltiniai – riebi jūros žuvis arba kokybiški žuvų taukų produktai, kuriuos, beje, lietuviai vartoja gana noriai. 50 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jų šeimoje žuvų taukus vartoja suaugę nariai, 13 proc. teigė, kad žuvų taukus vartoja jų vaikai iki 18 m. Net 40 proc. tyrimo dalyvių, turinčių vaikų iki 16 m., duoda žuvų taukų vaikams.

Paklausus, kokius žuvų taukų ar omega-3 papildus lietuviai žino, daugiausia – 40 proc. tyrimo dalyvių – paminėjo norvegiškus žuvų taukus „Möller‘s“. Šio 160 metų gyvuojančio gamintojo produktai yra ne tik žinomiausi, bet ir perkamiausi Lietuvoje.

Žuvų taukus lietuviai vartoja kaip profilaktinę priemonę, dažniausiai po 1 pakuotę per metus, kasdien viso šaltojo sezono metu arba kaip organizmo pastiprinimą susirgus. Tyrimo dalyviai spontaniškai dažniausiai minėjo vartojantys žuvų taukus imunitetui (67 proc.) ir bendrai organizmo sveikatai stiprinti (67 proc.). Žmonėms svarbu, kad žuvų taukai yra natūraliausias maisto papildas, jis stiprina širdį (minėjo po 45 proc. respondentų) bei padeda atminčiai, protinei veiklai (37 proc.). 40 proc. respondentų teigė, kad vartoti žuvų taukus jiems rekomendavo gydytojas.

SIC (UAB „Socialinių tyrimų centras“) tyrimą atliko 2013 m. gegužę, kurio metu apklausė 1007 15-74 metų Lietuvos gyventojus. Tyrimo imtis reprezentuoja visus Lietuvos gyventojus. Tyrimas atliktas tiesioginio interviu būdu (face-to-face), naudojant kompiuterius.

Europos maisto saugos tarnyba yra patvirtinusi tokį omega-3 poveikį žmogaus organizmui:

• širdies veiklai (teigiamas poveikis pasireiškia suvartojant 250 mg EPR ir DHR riebalų rūgščių per parą);
• kraujo spaudimui (3g EPR ir DHR riebalų rūgščių per parą);
• smegenų funkcijai ir regėjimui (250 mg DHR riebalų rūgšties per parą);
• omega-3 riebalų rūgštis DHR svarbi smegenų ir akių vystymuisi;
• moterys, kurios vartoja DHR laukiantis ar žindydamos kūdikius, prisideda prie vaisiaus ir kūdikio normalaus smegenų bei akių vystymosi. Teigiamas poveikis pasireiškia suvartojant papildomai 200 mg DHR prie rekomenduojamos kasdienės 250 mg normos.