Kraujospūdžio sekimas – ne zirzlių, o išmintingų žmonių reikalas
Kraujospūdžio sekimas – ne zirzlių, o išmintingų žmonių reikalas
Ar žinote koks jūsų kraujospūdis? Ne? Be reikalo, nes sekant jį galite padaryti didelę paslaugą sau.
Simptomų gali ir nebūti
Vienas iš būdų kontroliuoti širdies ir kraujagyslių sveikatą – sekti savo kraujospūdį. Nemanykite, kad tai senyvų žmonių reikalas – statistika rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių amžius Lietuvoje sparčiai jaunėja, todėl medikai vis garsiau ragina rūpinimąsi savo sveikata neatidėlioti „senatvei“.
„Sekti savo kraujospūdį svarbu kiekvienam, nes kuo anksčiau nustatomas padidėjęs kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė kontroliuoti jo pasekmes. Deja, dauguma arterinę hipertenziją – padidėjusį kraujospūdį – turinčių žmonių to nežino, nes jo nesimatuoja, o jaučiasi gana gerai“, – sako Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, VUL Santariškių klinikų gydytoja kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė.
Pasak gydytojos, žmogus gali jausti trumpalaikius galvos skausmus ir svaigulį, bet dažnai tai yra linkęs ignoruoti. Skųstis ir ieškoti pagalbos dažniausiai pradeda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai yra negrįžtamai pažeisti.
Reguliarus kraujospūdžio sekimas didina žmogaus galimybes išvengti arterinės hipertenzijos – ilgalaikio arterinio kraujospūdžio padidėjimo. Šia liga Lietuvoje serga apie 50–60 proc. 25–65 metų žmonių. 
Pasekmes gydyti sunkiau
Padidėjęs kraujospūdis ilgainiui gali sukelti rimtų padarinių. Jis pakenkia kraujagyslių sieneles, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsili
ejimo pavojus. Be to, padidėjęs kraujospūdis gali būti aterosklerozės priežastimi, kurios komplikacijos – insultas arba infarktas.
„10 mmHg padidėjęs arterinis kraujospūdis riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidina iki 30 proc. Todėl yra labai svarbu padidėjusį kraujospūdį nuolat kontroliuoti, gydyti vaistais ir kitomis priemonėmis. Negydomas ilgainiui jis pažeidžia širdį, smegenis, akis, inkstus“, – sako gydytoja Ž. Petrulionienė.
Normalus suaugusiojo žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80. Vienas ar du jo pakilimai – tai dar ne liga. Pavojaus nėra, jeigu kraujospūdis neviršija 140/90. Jei didesnis nei 1 40/90 – jį būtina mažinti.
Rūkantys rizikuoja labiau
Pasak profesorės, vienas labiausiai kenkiantis rizikos veiksnių yra rūkymas. Hipertenzija, insultas ir infarktas rūkančius žmones ištinka keturis kartus dažniau. Labiau rizikuoja ir tie, kurie mažai juda ir turi antsvorį – 20 proc. antsvorį turinčiam žmogui, pavojus susirgti hipertenzija padidėja 10 kartų.
Padidėjusią riziką susirgti hipertenzija turi žmonės, jei ši liga kamavo jų tėvus. Dažnai hipertenzija sirgti linkusių žmonių kraujospūdis jau vaikystėje būna aukštesnis nei vidutinis.
Prie rizikos veiksnių priskiriami ir cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis (jį didinti gali gausus gyvulinės kilmės riebalų vartojimas), psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis). Kraujo spaudimas gali padidėti stresinėse situacijose, moterims nėštumo metu, nesaikingai vartojant alkoholinius gėrimus.
Verta atkreipti dėmesį į suvalgomos druskos kiekį. Druska sulaiko organizme skysčius, todėl padidėja cirkuliuojančio kraujo tūris ir pakyla kraujo spaudimas.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sveikai maitinantis būtų galima išvengti net 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Ar padarėte viską, kad juodajame sąraše neatsirastų jūsų vardo?
Parengta pagal http://www.heart.lt/ informaciją
