lrytas.lt 2013-06-20

Saulė – svarbiausias vitamino D šaltinis. Dalį jo galima pasisavinti ir su maistu, pavyzdžiui, valgant riebią jūros žuvį ar žuvų taukus. Tačiau Lietuvoje mažai saulės, o mūsų racione – nepakankamai riebios jūrų žuvies. Todėl lietuvių kraujyje yra gerokai mažiau vitamino D nei turėtų būti – 89 proc. lietuvių kenčia dėl vitamino D stygiaus.

Saulės baimė

Panašu, jog jau išmokome bijoti saulės. Didelis kiekis tiesioginių UV spindulių nėra draugiški odai – jie skatina raukšlių ar pigmentinių dėmių atsiradimą, gali paskatinti odos vėžį. Tačiau kruopščiai saugodamiesi saulės užkertame galimybę organizmui pasigaminti ypač svarbios medžiagos – vitamino D.

Saikingos ultravioletinių spindulių dozės skatina vitamino D gamybą odoje. Tačiau šis procesas nevyksta, kai saulėtą dieną esame namuose, biure ar automobilyje. Netgi tada, kai kaitinamės saulėje kruopščiai padengę odą apsauginius UV/SPF filtrus turinčiais kremais.

Rekomenduojama, kad veidas, delnai ir didžioji dalis rankų bei kojų per dieną tiesioginėje saulės šviesoje būtų apie 20 min.

Vitaminas D iš žuvies taukų

Dalį vitamino D galima gauti su maistu. Tiksliau sakant, su keletu produktų. Šiek tiek vitamino D yra kepenyse, kiaušinio trynyje, keliose valgomųjų grybų rūšyse, jautienos kepsnyje, fermentiniame sūryje, svieste ar riebiame piene. Tačiau neabejotinai didžiausias vitamino D kiekis yra riebioje jūros žuvyje ar iš jos išgautuose žuvų taukuose. Ypač – menkių kepenyse.

Tačiau tyrimai rodo, kad lietuvių virtuvėje jūrinės žuvies yra per mažai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tvenkiniuose užaugintos lašišos ar upėtakiai negali prilygti natūraliai laisvėje augančioms žuvims, nes jų organizme vitamino D ir omega-3 yra kur kas mažiau.

Todėl žuvų taukai, ypač menkių kepenų aliejus, šimtmečiais vartojamas iš kartos į kartą, svarbūs ne tik dėl organizmui būtinų omega-3 riebalų rūgščių, bet ir dėl natūraliai žuvies organizme besigaminančių vitaminų D ir A gausos. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vasarą vartoti žuvų taukus yra taip naudinga, kaip ir bet kuriuo kitu metų laiku.

Trūksta 9 iš 10 lietuvių

Tai, jog vitaminas D yra ypatingai svarbus žmogaus organizmui, patvirtina daugybė mokslinių studijų. Tačiau net 9 iš 10 žmonių Lietuvoje jo trūksta.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais šalies laboratorijose atlikus bendrojo vitamino D kraujo tyrimų analizę paaiškėjo, kad net 88,9 proc. tirtų gyventojų kenčia dėl vitamino D stygiaus. Iš 1010 tirtų kraujo mėginių nustatyta, kad 23,2 proc. žmonių turi kritinį vitamino D deficitą, 51,7 proc. – vidutinį nepakankamumą, 14 proc. – nedidelę stoką.

Tik 10,3 proc. pacientų kraujyje rastas rekomenduojamas vitamino D kiekis. Ypač jo trūksta paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Šio vitamino stygius siejamas su dažnais kaulų lūžiais. Trūkstant vitamino D, sutrinka kaulų mineralizacija, kaulų struktūra tampa minkštesnė, jie deformuojasi.

Vitamino D nepakankamumas organizme gali būti siejamas ir su osteoporoze, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu bei autoimuniniais susirgimais. Vitamino D trūkumas gali tapti dantų ligų, silpno imuniteto priežastimi, paskatinti polinkį į depresiją. Be to vitaminas D reikalingas normaliai raumenų funkcijai.

Kiek reikia vitamino D?

Lietuvoje galiojančiose maisto ir higienos normose rekomenduojamas kasdienis vitamino D kiekis – 5 mikrogramai.

2012 m. Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) pateiktoje nuomonėje apie vitamino D didžiausią leidžiamą suvartojimo lygį nurodoma, kad suaugusiems, įskaitant nėščias ir žindančias moteris, didžiausiais vitamino D kiekis, kuris nesukelia šalutinio poveikio yra 100 mikrogramų per dieną; vaikams ir paaugliams: 1-10 metų – 50 mikrogramų, 11 – 17 metų – 100 mikrogramų; naujagimiams (iki 1 metų amžiaus) – 25 mikrogramų per dieną.

Kasdienę rekomenduojamą vitamino D dozę galima gauti vartojant kokybiškus žuvų taukus, ypač – laukinių menkių kepenų aliejų.