Mankšta yra būtina mūsų sveikatai, tačiau daugelis ją sieja su dideliu krūviu, upeliais žliaugiančiu prakaitu ir didele fizine ištverme. Sveikatos specialistai purto galvas – iš tiesų net tokia rami fizinė veikla kaip joga jūsų širdžiai gali būti naudingesnė už saują piliulių.

Ramios mankštos nauda

Iš pirmo žvilgsnio joga atrodo itin rami ir mažai veiksminga fizinė veikla nei, pavyzdžiui, aerobika, dviračio mynimas ar plaukimas baseine. Tačiau dabartiniai jogos tyrimai atskleidė, kad ši mankšta ypač naudinga širdžiai.

Grupė tyrėjų atliko tyrimą, kaip joga gali sumažinti tradicinius širdies ligų rizikos faktorius. Jie išanalizavo 1404 studijas apie jogą, iš jų 37-niose ši mankšta buvo lyginama su tradiciniais aerobiniais pratimais. Viena iš studijų atskleidė, kad visiškai nesportavę žmonės, kurie pradėjo praktikuoti jogą, per kelis mėnesius vidutiniškai neteko po 2 kilogramus kūno svorio, sumažėjo jų kraujo spaudimas ir pagerėjo cholesterolio tyrimo rezultatai.

Dar įdomesnės išvados buvo pateiktos palyginus jogą su kitais reguliariais aerobiniais pratimais. Realiai – nebuvo jokio skirtumo. Tiek aktyvius aerobinius pratimus, tiek jogą darantys žmonės vienodai pagerino savo sveikatos rodiklius.

Išanalizavus įvairius atliktus tyrimus paaiškėjo, kad joga yra naudinga ne tik širdžiai, raumenims ir kaulams, bet ir emocinei būsenai. Su joga derinamas sąmoningas kvėpavimas efektyviai aprūpina širdį ir smegenis deguonimi, atpalaiduoja ir nuramina. Ši mankšta ypač padeda sumažinti stresą ir nuraminti protą.

Joga – širdies ritmui reguliuoti

Jogos nauda patvirtinta ir tiems žmonėms, kuriems pasireiškia širdies ritmo sutrikimai. Kanzaso universitete Amerikoje buvo stebimi 52 pacientai, kuriuos vargino prieširdžių virpėjimas. Tris mėnesius, du kartus per savaitę, jie dalyvavo jogos treniruotėse. Išanalizavę stebėjimų rezultatus, tyrėjai patvirtino jogos teikiamą nenuginčijamą naudą.

Pacientams, kurie dalyvavo trijų mėnesių išbandyme, ne tik širdies ritmo sutrikimai tapo retesni, bet ir sumažėjo depresijos, nerimo požymiai, pagerėjo jų gyvenimo kokybė. Taip pat ženkliai sumažėjo kraujo spaudimas ir širdies pulsas.

Šiuo metu Naujojoje Zelandijoje mokslų daktaro laipsnio siekiantis, aktyviai bėgiojantis ir jogą laisvalaikiu praktikuojantis sporto medikas Andrius Ramonas jau seniai įsitikino šios mankštos nauda širdžiai. Pasak jo, mažo intensyvumo fizinis krūvis šiais laikais yra labiausiai neįvertinta veikla, kai daugelis siekia pagerinti sveikatą atlikdami didelio intensyvumo ir trumpai trunkančias treniruotes.

„Sporto medicinoje joga dažnai rekomenduojama profesionaliems sportininkams, kaip atsigavimo ir minčių nuraminimo, kontrolės priemonė. Tačiau aktyviai nesportuojantiems ir aukštų rezultatų nesiekiantiems žmonėms joga visiškai gali atstoti pilnavertę treniruotę“, – sako specialistas.

A. Ramonas išskiria šią jogos širdžiai teikiamą naudą:

1. Širdies darbo atžvilgiu, joga yra saugi praktika, nes širdies dažnis beveik niekada nepasiekia labai aukšto darbo intensyvumo. Visa jogos praktika yra derinama su kvėpavimu, todėl fizinį intensyvumą valdyti yra daug lengviau.
2. Svarbu suprasti, kad širdies sveikata yra susijusi su viso kūno raumenų tonusu ir kraujotakos sistema. Jogos treniruotės padeda išjudinti visas raumenų grupes.
3. Kaip ir po kitų fizinių treniruočių, po reguliarios jogos praktikos užsiėmimų galima tikėtis retesnio širdies pulso ir mažesnio kraujospūdžio. Praktikuojant jogą gerėja bendras fizinis pajėgumas.